Straipsniai

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

panoviu muziejus
Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Panovių kaime, privačiose patalpose, jau penkerius metus gyvuoja šio krašto istoriją menantis muziejus. Atsiradęs, kaip kalba jo įkūrėja, buvusi kaimo kultūros namų darbuotoja T.Durstinienė, visiškai atsitiktinai. Tačiau per tą laiką jau sukaupęs per 150 įvairių eksponatų. Iš prigimties kukli, neieškanti savajam visuomeniniam darbui viešumos, moteris istorijos saugojimo prasme nudirbusi dar daugiau: ji noriai ant stalo dėliojo segtuvus, kuriuose sukaupta viskas – nuo Panovių krašte kadaise buvusių populiarių valgių iki žinomų žmonių. Ir visa tai moteris daro savo malonumui, kitų kartui atminimui. Iš idėjos.

Penkeri metai – tiek metų šiemet paminėjo Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Panovių kaime įkurtas vietinis muziejėlis. „Rengėmės kaimo moterų vakaronei, keletą senovės buities rakandų panaudojome dekoracijoms. Tuomet ir šovė į galvą mintis: o ką, jei pabandyčiau įkurti vietinį muziejėlį?“- prisiminė muziejėlio atsiradimo istoriją jo įkūrėja Teresė Durstinienė.

Moteris anksčiau dirbo Panovių kultūros namuose, tad prie įvairių daiktų, taip pat ir istorinių, ranką pridėdavo kone kasdien. Jos užfiksuotuose prisiminimuose yra toks įrašas: „Rengiantis pensininkų ir neįgaliųjų vakaronei, 2003 metų vasarą atsirado pirmieji būsimo muziejaus eksponatai. Tai buvo verpimo ratelis, pintinė, kultuvė, kočėlas, staltiesė, rankšluostis, bačka. Tai buvo pradžia, kuri ir paskatino rinkti įvairias senienas“. Daugiausia eksponatų kuriamam muziejėliui paaukojo Panovių, Jundilų, Kasiukėnų kaimų žmonės.

Šiuo metu muziejuje jau yra per 150 įvairių eksponatų. Juos per penketą metų pamatė daugybė įvairaus amžiaus, profesijų ir socialinių sluoksnių žmonių. Specialios lankytojų statistikos T.Durstinienė neveda, tačiau tikino: kone kasdien kas nors ateina, pasižiūri, pabendrauja su muziejaus įkūrėja. T.Durstinienė nepretenduoja į rimtos muziejininkės statusą. Jos muziejėlis – neoficialus, neregistruotas jokiuose registruose. T.Durstinienė neveda ir kažkokios ypatingos muziejėlio eksponatų apskaitos, tačiau viskas, kas tik kada nors kieno nors dovanota Panovių muziejui, kruopščiai surašyta T.Durstinienės ranka.

Moteris slapčia tikisi, kad kada nors Panovių buities muziejėlis gal sudomins ir Zanavykų krašto muziejų, gal jis įgaus kokį nors pusiau oficialų statusą. Tačiau šios mintys, dievagojosi moteris, tikrai nesusijusios su kokių nors lėšų gavimo tikimybe. „Aš esu „seno raugo“ žmogus. Pripratusi daryti tai, kas smagu man pačiai, kas naudinga mano krašto žmonėms. Ir tikrai niekuomet negalvoju apie kokią nors savo veiklos naudą“,- atviravo T.Durstinienė.

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
Sausio 15 dieną Panovių darželis „Pagrandukas“ atšventė 45-erių metų jubiliejų. Paminėti šios progos atvyko rajono vadovai ir darželio bendruomenės nariai.

Nuotr. Jubiliejaus proga susirinkusiems svečiams koncertavo darželio auklėtiniai.

1964 metais gruodžio 20 dieną Panovių  kaime atidarytas vaikų darželis buvo pirmasis darželis Šakių  rajono kaimo vietovėje. Jį pradėjo lankyti daugiau nei trisdešimt vaikų, pirmąja vedėja tapo pedagogė Ona Kudirkienė, o auklėtoja – Danutė Petrauskaitė. Įsikūrimo metai buvo sunkūs, kupini nežinios. Reikalingą inventorių – spintas, suolus, loveles – ūkio dirbtuvėse pasigamino patys Panovių gyventojai. Atskiroje patalpoje buvo įrengta skalbykla.

Keitėsi darželio auklėtiniai, aptarnaujantis personalas, keitėsi vedėjos. Ilgiausiai – 22 metus – vedėja darželyje dirbo nuo 1986m. šias pareigas ėjusi Lina Viliūšienė. Darželyje per 45-erius metus dirbo daug puikių darbuotojų: Nina Jucaitienė, Nijolė Šuopienė, Elytė Eidukaitienė, Lina Trepeikienė, Zita Gylienė, Genovaitė Endriukaitienė, Roma Misevičienė, Elena Miliūnienė, Teresė Jakštienė ir daugelis kitų.

1993-1994 metus Panovių darželio darbuotojai vadina sunkmečiu, mat labai sumažėjo vaikų skaičius, kilo uždarymo pavojus. „Esame dėkingi Jonui Valaičiui, kuris padėjo rasti sprendimo kelią – jo neuždarant, suspenduoti darželio veiklą. Mes supratome, kad šį žingsnį jam padėjo žengti ilgametė vadovo patirtis, įžvalgumas bei supratimas, kad ši įstaiga reikalinga kaimui“,- kalbėjo darželio vyr. auklėtoja Virginija Gylienė. Kitas sunkmetis darželio bendruomenei buvo 2004 metų pabaigoje. „Tuometinė rajono valdžia rado išeitį – darželį prijungė prie mokyklos“,- tęsė V. Gylienė.

45 – erių metų jubiliejų švenčiantį „Pagranduką“ dabar lanko 15 vaikučių, iš jų 5 priešmokyklinio ir 10 ikimokyklinio ugdymo grupėje. Kadangi antrajame darželio pastato aukšte mokosi ir pradinių klasių moksleiviai, vyksta nuolatinis bendravimas tarp mokytojų ir darželio darbuotojų, paruošiamosios klasės mokiniai neturi adaptacijos problemų mokykloje.

Šaltinis “Draugo” inf.
Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
partizanaiPraėjusį šeštadienį (rugsėjo 19 d.) Panovių kaime buvo prisiminti žuvę Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 35 kuopos partizanai bei pašventintas paminklas jų atminimui.

Nuotr. Žuvusius partizanus prie pašventinto paminklo prisiminė ne tik bendražygiai, bet ir artimieji, bendruomenės nariai.


Kasikėnų kaime Juozo Barusevičiaus sodyboje 1948 10 09 žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 35 kuopos vadas Leonardas Virgirda - Keleivis, būrio vadas Telesforas Algirdas Rimkus – Siaubas, Juozas Kaminskas – Rolandas, Antanas Žukauskas – Korsakas. Panovių kaime tais pačiais metais sužeistas mirė Tadas Vladas Rimkus – Aidas. Šių partizanų atminimui kaimelyje pastatytą paminklą šeštadienį pašventino kunigas Zenonas Steponauskas, susirinkusieji uždegė žvakeles, prie paminklo padėjo gėlių.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šakių skyriaus pirmininkas Arvydas Pyragas sveikino gausiai renginyje dalyvaujančius žmones. Tiek jis pats, tiek prie paminklo susirinkę tremtiniai, likę gyvi partizanai, jų anūkai ir giminaičiai dalijosi prisiminimais, citavo dokumentus, primenančius jų gyvenimą, žūtį. 35-osios kuopos partizanas Pranas Jurgilas pasakojo apie to laikmečio įvykius, apie jo akyse žuvusius draugus. „Buvome vienas už visus, visi už vieną“, - kalbėjo partizanas. Tremtinio sūnus Kęstutis Vaičiūnas, kalbėdamas apie partizanus, atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad skiriamas per mažas dėmesys žuvusiųjų partizanų garbei pastatytų paminklų ženklinimui. Rajone tokių objektų ne vienas, o surasti juos nevietiniam gyventojui, kai nėra ženklų, nelengva. Eilėraštį žuvusiems atminti skyrė partizano anūkė Lina Laurinaitytė.

Žuvusiųjų už tėvynę partizanų garbei Krašto apsaugos Dariaus ir Girėno II rinktinės kariai iššovė garbės salvę. Seimo narių Jono Šimėno ir Arvydo Vidžiūno sveikinimus perdavė Violeta. Ji svarstė, ką partizanai galėjo jausti kovodami už Tėvynę ir atiduodami save, kai namuose jų laukė motinos, broliai, seserys. „Pro juos gyvenimas jau praėjo, nors jie, kaip ir mes, norėjo gyventi, kurti šeimas bei geresnį gyvenimą“, - kalbėjo moteris.

Susirinkusius taip pat sveikino rajono vicemeras Algimantas Damijonaitis, Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Puida, bendruomenės nariai.

Šaltinis: „Draugo“ inf.