Kaimynų nesirenkame, skirtingai nei draugų, likimas mums juos priskiria, duoda, padovanoja. Arčiausiai mūsų gyvena ne draugai, ne giminaičiai, net ir ne bendradarbiai, o tiesiog kaimynai. Visiškai svetimi, niekaip su mumis nesusiję žmonės, visiškai atsitiktinai atsiradę itin artimoje aplinkoje. Visa kaimyniškumo esmė atsiskleidžia lietuvių liaudies patarlėje: ,,Giminė už mylios, o kaimynas už tvoros“.
Nominacijai „Kaimynų kaimynas“ mūsų bendruomenės centras pristato panoviškės Vilijos Išganaitienės kandidatūrą. Nutarėm giliau „pasikapstyti“ ir parodyti kokią įtaką daro šeima, jos santykiai ir bendravimas su kaimynais bei visuomene. Juk buvimas tarp žmonių formuoja, kuria ne tik vienos šeimos paveikslą, bet ir daro įtaką tai kaimynų bendruomenei.
Vilija gimė Turčinuose, būdama antras vaikas keturių vaikų šeimoje. Pasak mamos, ilgametės pedagogės, „Vilija kaip ir kiekvienas vaikas gyveno savo vaikišką gyvenimą. Jis buvo paženklintas ir nusivylimų, ir geros nuotaikos. Geriausius savo genus ji paveldėjo iš Tėvuko ir Tėčio. O jie yra tokie: taikumas, vaišingumas, draugiškumas ir meilė savo artimiesiems. Turėjo ir dabar turi daug mokyklos laikų draugių ir draugų. Su visais palaiko draugiškus santykius, net ant pažįstamų mirusiųjų kapo pasodina gėlę arba uždega žvakelę. Vyresniuosius pradžiugina dėmesiu, geru žodžiu arba pačios pagaminta dovanėle“. Tokius nuoširdžius padėkos žodžius motina skiria Vilijai už meilę, pagalbą, dėmesį.
Į Panovius Vilija atvyko kaip kaimo marti, ištekėjusi už Algirdo Išganaičio. Tai buvo 1983 metai. Pasak Vilijos: „Kas gali būti gražiau už šį mūsų visų nuostabų kaimą Panovius. Čia gimė ir augo mūsų 4 vaikai, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, Kaune. Labai myliu savo kaimą ir visus kaimo žmones. Kaip gali nemylėti, juk ir aš esu šio gražaus kaimo maža dalelytė. Kai susitinku panovietį, visada pakalbinu, pasidomiu, kaip laikosi, kokia jo sveikata, kuo džiaugiasi, kuo gyvena? Jau praėjo 9 metai, kaip palaidojau savo mylimą vyrą, gerą draugą, savo žmogų, vaikų mylimą tėtį. Gyvenimas yra nuostabus, myliu jį visa širdimi. O gyvenimo vingiai, tikiuosi, lydės dar ilgai ilgai, kol gyvensiu, mylėsiu, kursiu grožį ir lauksiu sugrįžtančių vaikų ir vaikaičių.“
O ką gali pasakyti Vilijos kaimynai?
„Vilija, tai kaimynė, kuri sutaria su visais kaimynais. Su bet kokiais kaimynais!“
„Ji visus pažįsta ir su visais randa bendrą kalbą, ji nemato nieko blogo kitame žmoguje, net jei būna keistokų, vertų pasmerkti poelgių.“
„Vilija moka džiaugtis, jei kaimynui sekasi ir liūdėti jei kaimynui liūdna.“
„Ji yra realiausia mūsų pagalba, kai pritrūksta druskos, kai reikia pasaugoti vaikus, pašerti katiną, palaistyti gėles ar renginiui iškepti gardėsių.“
„Ji, norėdama gerų santykių, nebijo pasivarginti ir pasveikinti kaimynus bei Panovių kaimo gyventojus su Kalėdų ar kitomis šventėmis ir įteikti pačios gamintus originalius darbelius.“
„Vilija – aktyvi bendruomenės centro narė.“
Viską galime apibendrinti Panovių kaimo bendruomenės centro pirmininko Bernardino Petro Vainiaus žodžiais: „Ji tikrai yra verta Kaimynų kaimynės vardo.“
Panovių BC informacija